Baigus švęsti 800 metų Pranciškoniškos charizmos jubiliejų, pakeliui į 800-tuosius šv. Klaros metus, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį ir Padėkos už laisvę metus, š.m. rugpjūčio 13-15 d. Kretingoje vyks VIII Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresas „Iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją“. Organizatoriai tikisi kongrese sulaukti per 200 dalyvių iš visų Lietuvos regionų, kuriuose veikia pasauliečių pranciškonų ir pranciškoniškojo jaunimo brolijos. Iki kongreso likus keletui dienų kalbiname kongreso organizacinės grupės pirmininką, Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos (CIOFS) narį ir Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino Nacionalinį ekonomą br. Nerijų Čapą OFS.

Kas paskatino organizuoti kongresą?

Šiandien gyvename pasaulyje, kuris kasdien susiduria su vis didesniais iššūkiais, abejonėmis, klausimais, kultūrinėmis transformacijomis, globalizacija... Kaip mes, pasauliečiai pranciškonai, turime atsakyti į šiuos iššūkius? Kaip šiandien Ordinui rasti atsinaujinimo kelią ir kartu likti ištikimam tradicijai? Ar suderinama radikali Evangelijos užduotis ir mūsų, pasauliečių, būtinybė gyventi pasaulyje? „Turėti, tarsi neturėtum, išmokti šios vidinės įtampos kaip galbūt sunkesnio reikalavimo ir įstengti su ja nuolat iš naujo tikrai sugyventi, palaikomam radikalaus sekimo žmonių, – štai Trečiojo ordino prasmė“, – rašo popiežius Benediktas XVI knygoje „Jėzus iš Nazareto“. Tad kokio radikalaus sekimo šiandien ieško žmonės, ateidami į mūsų Ordiną ir duodami įžadus? Ką reiškia būti pasauliečiu pranciškonu šiandien?

Kokios temos bus paliestos šio kongreso metu?

Pagrindine šių metų nuolatinio ugdymo tema Pasauliečių pranciškonų ordino Generalinė ministrė ses. Encarnacíon del Pozo OFS paskelbė temą: „Įžadai ir bendrystės prasmė“, kad apmąstytume savo įžadus kaip dovaną ir įsipareigojimą. Prieš dvejus metus vykusi Generalinė kapitula pagrindiniais elementais pasauliečio pranciškono gyvenime įvardijo bendrystę, pašaukimą į broliją bei įžadų įsipareigojimo svarbą ir prigimtį.

Ko tikitės iš šio kongreso?

Tikime, kad šis kongresas padės apmąstyti pasauliečio pranciškono pašaukimą ir atpažinti mūsų identitetą bei vietą šiuolaikinėje visuomenėje, Bažnyčioje ir šeimoje; pasitarnaus ugdant mūsų Ordino brolius ir seseris, suvienijant brolijas ir tiesiant komunikacijos tiltus; kurs dar gilesnę bendrystę su visa Pranciškoniškąja šeima – mažesniaisiais broliais, sesėmis, pranciškoniškuoju jaunimu, ir galiausiai taps krikščioniško liudijimo ženklu Lietuvos visuomenei.

Kada prasidėjo kongresų tradicija Lietuvoje?
Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresų tradicija prasidėjo 1922 m. Kretingoje. Tarpukaryje įvyko net penki Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresai: 1922 m. Kretingoje, 1923 m. Radviliškyje, 1924 m. Kaune, 1935 m. ir 1938 m. Kretingoje. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1992 m. ir 2002 m., kongresai toliau buvo rengiami prie Kretingos brolių pranciškonų vienuolyno. Šiemet Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino kongresas vėl grįžta į Kretingą – miestą, kur taip simboliškai prieš 400 metų buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Simboliškai primenanti ir brolio Pranciškaus mums patikėtą pašaukimą – eiti ir atstatyti gyvąją Bažnyčią, pradedant nuo mūsų vietinių brolijų, m
ūsų šeimų, savęs pačių.

Ar kongrese dalyvaus tik Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino ir Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolijos atstovai ar laukiate svečių iš užsienio bei kitų pranciškoniškų bendruomenių?

Kongrese dalyvaus ir kitų Šv. Pranciškaus šeimos bendruomenių atstovai – mažesnieji broliai, sesutės pranciškonės ir kt. Kongreso lektoriais pakviesti svečiai iš Romos – Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos (CIOFS) Prezidiumo narys br. Benedetto Lino OFS ir Teisingumo, Taikos ir Kūrinijos apsaugos (JPIC) tarnybos direktorius Mažesniųjų brolių ordino Generalinėje kurijoje br. kun. Joseph Rozansky, OFM.

Ar kongresas yra uždaras renginys?

Kongresas nėra uždaras, visi norintys galės dalyvauti Šv. Mišiose ir konferencijose.

Ko norėtumėte palinkėti kongreso dalyviams?

Kad Viešpats išlietų Šventąją Dvasią, kuri mus atnaujintų ir suteiktų drąsos liudyti savo tikėjimą, einant iš Evangelijos į gyvenimą ir iš gyvenimo į Evangeliją.

Kalbino Nijolė Raudytė